запоминание

įsiminimas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Atminties procesas, kai tiksliai įsidėmimas koks nors turinys, pvz., žodžiai, eilėraščiai, formulės ir kt. Trukmės atžvilgiu įsiminimas būna staigus, trumpalaikis ir ilgalaikis. Jis priklauso nuo įvairių sąlygų: 1) aiškiai suvokiamo įsiminimo tikslo; 2) nuostatos, kuriam laikui stengiamasi įsiminti (visam laikui ar tik laikinai); 3) įsimenamos medžiagos apimties ir pobūdžio; 4) poreikių ir interesų; 5) emocinių ir kitokių būsenų; 6) kartojimo ypatybių. Įsiminimo efektyvumą lemia: 1) dėmesio sutelkimas; 2) medžiagos įprasminimas ją grupuojant, klasifikuojant, lyginant vieną su kita, t. y. mąstant; 3) pertraukėlių vieta ir trukmė; 4) sąmoningas, mechaninis kartojimas (prasminis ir mechaninis įsiminimas). Kadangi mokantis tenka daug ką įsiminti, reikia numatyti, ką išmokti atmintinai, pažodžiui, ką laisvai atpasakoti. Skiriami šie įsiminimo būdai: ištisinis, dalinis, kombinuotasis. Pvz., mokantis atmintinai eilėraštį, geriausia pirma mokytis visus posmus ištisai, paskui dalimis ir vėl ištisai (kombinuotai). Atmintyje ilgiau išlieka tai, kas įsimenama tvirtai, ypač kas buvo siejama su teigiamomis ar neigiamomis emocijomis, poreikiais ir interesais. atitikmenys: angl. memorizing vok. Einprägen rus. запоминание